kudašius

kudãšius sm. (2) 1. BŽ602 galvos plaukai, kuodas: Žiūrėk, koks tavo kudašius pasišiaušęs Žg. Jis nupeš tavo kudãšių Erž. Jis nudraskė jam kudãšių J. Kad aš tave drėbsiu į žemę, nutvėręs už kudãšiaus! Skr. Kad taip padarytum, nuraučiau visą kudašių Grk. Tai gerai kudãšių apravėjo (patąsė už plaukų)! Ll. Bėga, kudãšių pastačius (išsiskėtusiais, pasišiaušusiais plaukais) An. 2. Yl kailis: Nulupkite kralikui kudašių Šn.

◊ kudãšių nèšti (dúoti) smarkiai bėgti: Kaip uždaviau diržo, tai kad nešė kudašių! Krs. Kur tu kudãšių nešì dabar? Nm. Aš kap tik ištrūkau, nešiau kudãšių kiek galėdamas Kt. Nešk iš čia, kol sveikas, savo kudašių Ms. Priglaudė ausis, išsitiesė ir kad davė kudašių – tik tamsioje girioje atsiduso P.Cvir.

kudãšių išnèšti išbėgti, ištrūkti iš bėdos, pavojaus; išnešti sveiką kailį: Oi, per lengvai jis iš čia kudašių išnešė, per lengvai! rš. Vos ne vos savo kudãšių beìšnešiau, taip buvo muni visi apstoję Vkš. Kaip išnešti kudašių iš nagų Aršiojo? V.Piet. Vos išnešė savo kudašių iš policijos rankų Gž. Jis ìšnešė kudãšių – išbėgo, sveikatą išnešė J. Išnešė sveiką kudašių (negavo mušti) Tr. Žiūrėk, kad sveiką kudãšių išneštái (kad į kailį negautum) Mrs. Pagavo šuva lapę, nebeìšnešė sveiko kudãšiaus Ds.

kudãšių įkìšti (įdúoti, padúoti) įkliūti, gauti mušti: Eikit, eikit, tik neįkìškit kudãšiaus Šmk. Kiškis šuniui kad kiek kudãšiaus neį̃kišė Tr. Indúok kam savo kudãšių Sv. Padavė kudašių (gavo lupti) Tr. Žiūrėk, neišganyk pievos, be paduosi kudašių Ds.

kudãšių išsáugoti neįkliūti į pavojų: Lig šiol da sveiką kudašių išsaugojo Dbk.

kudãšių vil̃kti; kudãšiaus nepavil̃kti sunkiai eiti: Vil̃k greičiau kudãšių Krs. Nepàvelka kudãšiaus kaip senis Krs.